❧
BOTANICAL KVASS
Lietuviškos giros istorija yra gerokai platesnė nei šiandien pažįstamo duonos gėrimo istorija. Lietuvos istorijos mokomojoje medžiagoje nurodoma, kad pirmieji rašytiniai giros receptai Lietuvoje siekia XVI amžių, nors pati tradicija yra senesnė. Gira buvo geriama ir didikų dvaruose, ir amatininkų bei valstiečių aplinkoje.
Ankstesniais laikais gira dažnai gaminta iš ruginių miltų: jie būdavo pašildomi krosnyje, užpilami šiltu vandeniu, kartais papildomi kitais ingredientais ir rauginami šiltoje vietoje. Fermentacija galėdavo trukti kelias dienas, o rezultatas būdavo rūgštesnis nei daugelis šiuolaikinių komercinių girų.
„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ aprašo duonos, salyklo, vaisių ir uogų girą. Lietuvos kaimuose naudoti duonos džiūvėsiai, rugių miltai, obuoliai, uogos. Žemaitijoje žinoti ir gėrimai su apyniais, kadagio ar šermukšnio uogomis. Etnografiniai pavyzdžiai rodo didelę vietinių receptų įvairovę.
Giros tradicija neapsiribojo javais. Lietuvos istorijos mokomojoje medžiagoje minimos giros iš agrastų, burokėlių, bruknių, spanguolių, sulos, mėtų ir net miško našlaičių; nurodoma daugiau kaip šimtas etnografiniuose šaltiniuose užfiksuotų autentiškų receptų. Ši įvairovė padeda suprasti, kodėl botaniniai skoniai dera prie platesnio istorinės giros paveldo.
Šiandieninė „Gamtos gira“ tęsia domėjimąsi augalais ir fermentacija šiuolaikiniame gėrimų kūrime. Tai nėra teiginys, kad įmonė naudoja konkrečius istorinius receptus ar kad jos veikla siekia XVI amžių.